GLORIA

GEOMAR Library Ocean Research Information Access

Your email was sent successfully. Check your inbox.

An error occurred while sending the email. Please try again.

Proceed reservation?

Export
Filter
Material
Language
  • 1
    Online Resource
    Online Resource
    CAIRN ; 2019
    In:  Revue d’études comparatives Est-Ouest Vol. N° 1, No. 1 ( 2019-6-17), p. 207-239
    In: Revue d’études comparatives Est-Ouest, CAIRN, Vol. N° 1, No. 1 ( 2019-6-17), p. 207-239
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 0338-0599
    Language: English
    Publisher: CAIRN
    Publication Date: 2019
    detail.hit.zdb_id: 2375315-8
    detail.hit.zdb_id: 193017-5
    SSG: 8
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 2
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 2003
    In:  Problemos Vol. 63 ( 2003-01-01), p. 19-34
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 63 ( 2003-01-01), p. 19-34
    Abstract: Straipsnyje supažindinama su Newcombo problema, kuri parodė klasikinės sprendimų teorijos vidinį prieštaringumą. Ji iškyla, kai du racionalaus pasirinkimo principai - dominavimo taisyklė ir sąlyginės laukiamosios naudos maksimizavimo taisyklė - pateikia vienas kitam prieštaraujančius atsakymus į klau simą, kokio veiksmo pasirinkimas yra racionalus. Tai situacijos, kai veikėjas turi pasirinkti veiksmą, kuris yra gera naujiena, kad egzistuoja veikėjo trokštama pasaulio būsena - tokia, kad pasirinktas veiksmas jos atsiradimui negali turėti priežastinės įtakos; ar kitą veiksmą, kuris yra bloga naujiena, kad egzistuoja veikėjo nepageidaujama pasaulio būsena - tokia, kad jos veikėjas taip pat negali pakeisti, tačiau tas veiksmas turi ir nedidelės vertės pozityvią pasekmę. Praktiškai svarbiausias „njukombiškų' situacijų atve jis yra kalinio dilemos tipo situacijos. Svarbiausias diskusijų apie Newcombo problemą rezultatas yra kauzalinės sprendimų teorijos - klasikinės (evidencinės) sprendimų teorijos alternatyvos - atsiradimas. Dažniausiai nagrinėjami Newcombo situacijos pavyzdžiai paradoksalūs tuo, kad bendra nuo veikėjo nepriklausomų pasaulio būsenų ir jo pasirinkimų priežastis yra jo paties racionalumas. Amerikietiškas klausimas toks: kodėl veikėją, kuris nuolatos gauna prastesnius rezultatus, turime laikyti racionaliu?
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 2003
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 3
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 2006
    In:  Problemos Vol. 69 ( 2006-01-01), p. 9-26
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 69 ( 2006-01-01), p. 9-26
    Abstract: Trys pagrindinės būsimos mokslo pažangos prognozės yra objektyvistinis finitizmas (pažanga baigsis, nes ribotą gamtą išsems mokslas), subjektyvistinis finitizmas (pažanga baigsis, nes žmogaus pažintinės galios yra ribotos) ir infinitizmas (gamtotyros pažanga niekada nesibaigs). Straipsnyje svarstomi Johno D. Barrowo, Johno Horgano, Nicholas Rescherio darbuose pateikti argumentai už ir prieš šiuos požiūrius. Pagrindinis dėmesys skiriamas atrankinės giminystės ryšiams tarp mokslo ateities prognozių ir pagrindinių epistemologinių srovių. Realistinė pažinimo, kaip tikrovės atvaizdo ar žemėlapio, samprata yra artimesnė finitizmui, palyginti su idealistine pažinimo, kaip problemų sprendimų proceso, turinčio „hermeneutinio rato“ pavidalą, samprata. Tuo pat metu idealizmu lengva pagrįsti reliatyvizmą, kuris neigia skirtingų mokslo raidos fazių bendramatiškumą (palyginamumą), kartu nepripažįsta ir mokslo pažangos, o realizmas ją logiškai implikuoja. Stipriausiu argumentu infinitizmo naudai laikomas pragmatinis: tikėjimas mokslo pažangos ribomis gali tapti save patvirtinančia prognoze, todėl infinitizmas yra mokslo „vidinė ideologija“ arba jį pamatuojantis metanaratyvas. Reikšminiai žodžiai: mokslo pažanga, mokslinio pažinimo ribos, idealizmas ir realizmas epistemologijoje. EPISTEMOLOGICAL ASSUMPTIONS OF THE FORECASTS OF THE NATURAL SCIENTIFIC PROGRESSZenonas Norkus Summary Three main forecasts of the future of scientific progress are (1) objectivistic limitism (the progress will end because the finite nature will be exhausted by science), (2) subjectivistic limitism (the progress will end because human cognitive capacities are limited), and (3) infinitism (the progress will go infinitely). The paper makes a contribution to the ongoing discussion (its participants include John D. Barrow, John Horgan, Nicholas Rescher, among others) by providing an analysis of the relations of elective affinity between forecasts of the future of science and main epistemological standpoints. The realist view of cognition as production of a picture or map of reality is considered as more closely related to finitism than the idealist view of cognition as the problem-solving process displaying the “hermeneutical circle” structure and involving the radical conceptual revolutions. There are, however, important differences among different versions of realism, with a very close relation between “scientific realism” and finitism. At the same time, the idealistic view is more prone to relativism that asserts the incommensurability among different phases of the scientific change and denies the very fact of scientific progress, while for realism scientific progress is a logical implication. The strongest argument for infinitism is pragmatic one: if scientists will believe that finitism is true, the progress can come to an end as a matter of self-fulfilling prediction. Therefore, infinitism is the best “internal ideology” of science or its metanarrative. The scope of the article is limited to the discussion of the problem of scientific progress in natural sciences.Keywords: scientific progress, limits of science, epistemological idealism and realism.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 2006
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 4
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1990
    In:  Problemos Vol. 43 ( 1990-09-29), p. 35-44
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 43 ( 1990-09-29), p. 35-44
    Abstract: Straipsnyje analizuojama kapitalizmo problema M. Weberio sociologijoje. Pagrindine ekonomikos problema M. Weberis laiko optimalų (racionalų) ribotų resursų panaudojimą poreikiams tenkinti. Verslovinis kapitalizmas – tai ūkinė veikla, kurios tikslas yra gauti maksimalų pelną, panaudojant konkurencinės kovos rinkoje teikiamus šansus. Adekvati versloviniam kapitalizmui ūkinė etika yra kapitalizmo dvasia bei profesinės pareigos etika. Politiniam kapitalizmui būdingas siekis gauti pelno neatsižvelgiant į priemones. Palyginamos M. Weberio ir K. Marxo kapitalizmo bei jo genezės koncepcijos. K. Marxui kapitalizmas yra gamybinių santykių, ekonominės struktūros tipas. Šios struktūros sąvoka remiasi darbine vertės teorija; ekonominių struktūrų tipai skiriasi vieni nuo kitų pridėtinio darbo pasisavinimo ir realizavimo būdais. M. Weberis kapitalistinėje ekonomikoje mato ekonominę veiklą (gamyba, valdymas, pirkimas-pardavimas, kreditavimas ir pan.), institutus (įmonės, pinigai, birža ir kt.) bei pasiūlos-paklausos santykio svyravimą. M. Weberio verslovinio kapitalizmo sąvokos ekstensionaliu ekvivalentu galima laikyti K. Marxo pramoninio kapitalo, pramoninio kapitalizmo sąvokas.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1990
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 5
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1998
    In:  Problemos Vol. 53 ( 1998-09-29), p. 43-60
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 53 ( 1998-09-29), p. 43-60
    Abstract: Straipsnio tikslas – glaustai apžvelgti kontrafaktinių sąlyginių teiginių teorijas (metalingvistines, ontologines ir supozicines) analitinėje filosofijoje ir šios apžvalgos pagrindu aptarti klausimą, kaip gali būti pagrindžiami atsakymai į kontrafaktinius klausimus istorijoje. Kontrafaktiniai sąlyginiai teiginiai – tai sąlyginiai teiginiai, kurių antecedento klaidingumas yra žinomas tą teiginį išsakančiajam. Tai teiginiai apie neegzistuojančias dalykų padėtis ir dėl to jie neatitinka jokios tikrovės. Tradicinėje istoristinėje istoriografijoje kontrafaktiniai teiginiai glūdi istoriko priežastinių teiginių loginių implikacijų pavidalu, neformuojami ir nesvarstomi eksplicitiškai. Analizuojamas kontrafaktinių teiginių taikymas ekonometrinėje istorijoje, teigiama, kad jų pagrįstumas arba asertabilumas iš esmės priklauso nuo ekonometrinių modelių, kurių kontekste jie formuluojami, empirinio adekvatumo. Aptariamas J. Elsterio suformuluotas pagrindinis kontrafaktinių teiginių paradoksas: kuo silpnesnė teorija, tuo daugiau teisėtų kontrafaktinių klausimų galime suformuluoti, į kuriuos negalime atsakyti; kuo teorija stipresnė, tuo daugiau kontrafaktinių klausimų, į kuriuos galime atsakyti, bet tuo mažiau jų galime prasmingai kelti.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1998
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 6
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1990
    In:  Problemos Vol. 42 ( 1990-09-29), p. 60-68
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 42 ( 1990-09-29), p. 60-68
    Abstract: Straipsnis skirtas M. Weberio socialinio pažinimo metodologijos analizei. Pateikiami mąstytojo pagrindiniai gyvenimo ir kūrybos faktai. Jo kūryboje išskiriami du etapai. Pirmąjį autorius pavadina „tyrinėtojo-empiriko“, jis truko iki 1898 m. Antrojo etapo centrine tema tampa Vakarų kapitalizmo specifika ir genezė, taip pat šiuo metu išplėtojama savita socialinio pažinimo metodologinė koncepcija. Joje skiriamos šios pagrindinės dalys: socialinio pažinimo objektų konstitucijos koncepcija; sąvokų sudarymo (konceptualizacijos) koncepcija; aiškinimo koncepcija; supratimo koncepcija; metodologinio individualizmo koncepcija. Pirmosios keturios dalys yra daugiau deskriptyvinio pobūdžio, penktoji (ir iš dalies ketvirtoji) – normatyvinė. M. Weberis teigė, kad socialinis pažinimas gali kai ką daugiau, negu gamtamokslinis pažinimas, mat jis gali ne tik priskirti priežastis dėsnių pagrindu bei suformuluoti pačius dėsnius, bet ir suprasti aiškinamus reiškinius. M. Weberis į savo metodologiją įvedė normatyvinį aspektą. Jis laikėsi nuomonės, kad suprasti galima tik atskirų asmenų veiksmus, nes tik atskiro asmens veiksmai turi subjektyvią prasmę, kuri yra aiškinančio supratimo objektas.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1990
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 7
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1996
    In:  Problemos Vol. 50 ( 1996-09-29), p. 65-80
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 50 ( 1996-09-29), p. 65-80
    Abstract: Straipsnyje aptariama H. White‘o istoriografinio stiliaus teorija. Joje bandoma užmegzti postmodernistinio mąstymo ir retorinės tradicijos dialogą. Pristatoma retorikos tradicija istoriografijoje. H. White‘as atgaivino poetinę (romantinę) kalbos ir mąstymo sampratą, pagrįstą metaforos pirmumo teze. Jo teorijoje topika, kaip minčių radimo menas, virsta tropika. Jo dėmesio centre – istorinio diskurso giluminė tropika. H. White‘as skiria keturis pagrindinius istoriografijos stilius (metaforišką, metonimišką, sinekdochišką ir ironišką), kurių komponentus sieja patvariausi atrankinės giminystės ryšiai. Istoriografinio stiliaus teorija gali būti panaudota ir istorijos filosofų (istoriosofų) kūrybai analizuoti. Istoriografijai būdingas principinis mąstymo stilių pliuralizmas. Kadangi istoriografijos kalbiniai protokolai nėra formalizuoti, čia lieka gerokai daugiau erdvės istoriko sprendimo galiai, taktui, paskališkajai subtilumo dvasiai reikštis. Pažintiniu požiūriu nė vienas istoriografinis stilius nėra pranašesnis. Ironijos metatropas yra potencialiai refleksyvus.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1996
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 8
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 2006
    In:  Problemos ( 2006-01-01), p. 11-27
    In: Problemos, Vilnius University Press, ( 2006-01-01), p. 11-27
    Abstract: Straipsnyje pagrindžiamos penkios tezės: (1) Tik jeigu žmones sieja meilė, jie gali bendradarbiauti be prievartos, be valstybės ir demokratijos. (2) Demokratija yra viena iš prievartos formų. (3) Nors demokratija negali išgyvendinti iš žmonių santykių prievartos, politinė demokratija iš politinio proceso šalina fizinį smurtą. (4) Politinė demokratija pasaulyje plinta, sklinda ir įsitvirtina todėl ir tol, kol demokratinės valstybės kariauja, tai yra smurtauja, prieš kitas valstybes geriau už nedemokratines. (5) Kadangi demokratinės valstybės nekariauja tarpusavyje, tai šiuo metu egzistuojantis karinis demokratinių valstybių pranašumas prieš nedemokratines veda pasaulį į amžinąją taiką.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 2006
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 9
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1995
    In:  Problemos Vol. 48 ( 1995-09-29), p. 14-29
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 48 ( 1995-09-29), p. 14-29
    Abstract: Straipsnyje tiriama A. Meinongo aksiologija, nustatoma jos vieta bendrame aksiologijos diskurse. Aksiologinės teorijos (klasikinis spiritualizmas, klasikinis natūralizmas, aksiologinis absoliutizmas, aksiologinis reliatyvizmas) klasifikuojamos pagal tai, kaip jos traktuoja vertės ontologinę nepriklausomybę nuo būties ir nuo vertintojo bei epistemologinę vertės nepriklausomybę nuo vertintojo. A. Meinongo teorija priskiriama aksiologiniam reliatyvizmui pažymint, kad gyvenimo pabaigoje jis iš dalies perėjo į aksiologinio absoliutizmo pozicijas. Savo tyrimus A. Meinongas pradėjo įrodymu, kad ekonominės vertybės nėra vienintelės: egzistuoja vertingi dalykai, neturintys ekonominės vertės. Vėlyvuoju laikotarpiu A. Meinongas skyrė subjektyvios asmeninės vertės teoriją ir absoliučios vertės teoriją. Analizuojama asmeninės vertės (jos atmaina yra subjektyvi ekonominė vertė) teorija. A. Meinongas skyrė dvi asmeninės vertės sąvokas – plačiąją ir siaurąją. Plačiąja prasme asmeninę vertę turi kiekvienas dalykas, kuris yra arba gali būti asmens (vertintojo) pozityvaus arba negatyvaus jausmo objektu. Vertę griežtąja prasme turi timologinių jausmų objektai. Aptariami šių jausmų skiriamieji bruožai.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1995
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
  • 10
    Online Resource
    Online Resource
    Vilnius University Press ; 1996
    In:  Problemos Vol. 49 ( 1996-09-29), p. 27-44
    In: Problemos, Vilnius University Press, Vol. 49 ( 1996-09-29), p. 27-44
    Abstract: Straipsnyje nagrinėjama veiksmų supratimo, hipotezių apie veikėjo intencines bei propozicines nuostatas generavimo problema. Remiamasi M. Weberio suformuluota objektyvaus ir subjektyvaus racionalumo perskyra. Bandoma pateikti taisykles, kuriomis remtųsi tyrinėtojas, įtariantis veikėją neatvirumu ir tikrinantis savo įtarimus. Jei veikėjui pakanka informacijos įvertinti kiekvieno galimų ir nevienodai pageidaujamų rezultatų tikimybę, tai veikiama rizikos situacijoje, o jei negalima įvertinti alternatyvių veiksmų galimų rezultatų lyginamųjų tikimybių, tai veikiama neapibrėžtumo situacijoje. Nagrinėjami keblumai, su kuriais susiduria tyrinėtojas, įtariantis asmenį, veikiantį rizikos arba neapibrėžtumo situacijoje. Šioje situacijoje neegzistuoja vienintelis racionalumo principas: minimakso bei maksimino principai yra kraštutinio pesimizmo išraiškos, o maksimakso principas – nuoseklios optimistinės nuostatos išraiška. Racionalumo neapibrėžtumo situacijose principus pagrindžia ir stabilizuoja pasaulėžiūra, bendras žmogaus vietos pasaulyje vaizdas, determinuojantis optimistinį ar pesimistinį veikiančio asmens nusistatymą ir atitinkamą veikseną.
    Type of Medium: Online Resource
    ISSN: 2424-6158 , 1392-1126
    Language: Unknown
    Publisher: Vilnius University Press
    Publication Date: 1996
    detail.hit.zdb_id: 2270607-0
    SSG: 5,1
    SSG: 7,44
    Location Call Number Limitation Availability
    BibTip Others were also interested in ...
Close ⊗
This website uses cookies and the analysis tool Matomo. More information can be found here...